Vilmantas Kaliūnas – gimęs Vilniuje, dabar gyvenantis Hamburge – yra dirigentas, kuris ne tik ieško muzikinės energijos, bet ir sugeba ją perteikti klausytojui. Augęs menininkų šeimoje – tarp vargonininkų, dailininkų ir muzikantų – jis nuo mažens buvo apsuptas kūrybos.

Pianinu jis pradėjo groti būdamas ketverių, o dvylikos metų – ir obojumi, kuris greitai atvedė jį į profesinį brandumą. Dar studijuodamas Saaro muzikos aukštojoje mokykloje, tapo Vokietijos radijo filharmonijos orkestro obojų koncertmeisteriu. Tačiau vis stiprėjo troškimas muziką ne tik atlikti, bet ir formuoti.

Tai paskatino jį tęsti dirigavimo studijas Veimaro „Franz Liszt“ muzikos akademijoje – ir tapo jo įspūdingos dirigento karjeros pradžia. Šiandien Vilmantas Kaliūnas bendradarbiauja su tokiais garsiais orkestrais kaip Berlyno Vokietijos simfoninis orkestras, Heseno radijo simfoninis orkestras, Leipcigo MDR simfoninis orkestras, Vokietijos radijo filharmonija, Bohumo simfoninis orkestras, Hamburgo simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras,Lietuvos kamerinis orkestras, Elbės filharmonijos orkestras, Hamburgo valstybinė opera, Viurtembergo kamerinis orkestras ir daugeliu kitų.

Jį itin paveikė susitikimai su didžiais muzikos meistrais, iš kurių, kaip pats sako su dėkingumu, turėjo laimės mokytis – tarp jų Claudio Abbado, Mariss Jansons, Paavo Järvi, Christoph Eschenbach, Manfred Honeck ir kiti. Šios patirtys suformavo ne tik jo muzikinį stilių, bet ir požiūrį: atvirą, įsiklausantį, giliai ieškantį.

„Visada ieškau gyvybinės energijos muzikoje“, – sako Vilmantas Kaliūnas. Būtent ši energija ir apibrėžia jo kūrybinį braižą – aiškų, įtaigų, gyvą. Jam dirigavimas – tai daugiau nei technika: tai ryšio aktas – tarp muzikantų ir klausytojų, kūrinio ir dabarties, žmogaus ir garso.